Lietuvos pavienė aštuonvietė su vairininku įspūdingai užbaigė šių metų sezoną – su kaupu žėrėsi prizus Lenkijoje organizuotuose varžybose.

Savaitgalį įgula – broliai Povilas, Domantas ir Dovydas Stankūnai, Mantas Juškevičius, Giedrius Bieliauskas, Dovydas Nemeravičius, Rokas Jakubauskas, Valdas Venckus ir Edgaras Savickis – pradėjo tradicine lietuviams jau tapusia regata Bydgoszcz mieste.

„Deja, pasaulio čempionatas buvo atšauktas, todėl stipriausius pavienininkus nusprendėme išvežti į varžybas Lenkijoje. Pasistiprinome keliais porinio irklo meistrais, – po įspūdingo savaitgalio besišypsodamas pasakojo įgulą lydėjęs treneris Valdas Vilkelis.

Bydgoszcz regatoje lietuviai laimėjo „ilgosios“ distancijos (2500 m) varžybas, o vėliau triumfavo ir sprinto (200 m) lenktynėse, kuriose varžėsi dvi pajėgiausios įgulos iki dviejų pergalių.

Po džiaugsmingų apdovanojimų įgulą persikėlė 50 kilometrų į Torūnės miestą, kur pasitiko kiek neįprasto formato varžybos – nuo miesto rotušės įgula turėjo nešina valtimi ir irklais nubėgti 2 kilometrus, vėliau 6 kilometrus irkluoti, vėl bėgti 2 kilometrus, o desertui dar kiekvienas įgulos narys „prasuko“ 500 metrų ant „Concept 2“ treniruoklio.

Tokio tipo varžybos Torūnėje vyko jau trečią kartą.

„Tai buvo sunkios, bet įdomios varžybos, kuriose dalyvavo dešimt komandų. Nors formatas mums buvo naujas, tačiau viskas pavyko puikiai. Pagerinome trasos rekordą – dar niekas anksčiau nėra taip gerai ir greitai visko atlikę. Viską atlikti įgula užtruko 51 min. 51 sek., – pasakojo treneris V.Vilkelis. – Atskirai buvo skaičiuojami ir bėgimo, ir irklavimo laikai. Gavome apdovanojimų ir už atskiras rungtis“.

Vertindamas tokį spalvingą savaitgalį, treneris prisipažino, kad Bydgoszcz regata nustebinti negalėjo, nes lietuviai ne pirmą kartą svečiavosi, tačiau Torūnėje – nauja ir išskirtinė patirtis.

„Tai mums tapo iššūkiu, – nusijuokė treneris. – Irkluoti sraunia Vyslos upe 6 kilometrus nėra lengva, tačiau sunkiausia mums buvo bėgimas nešant valtį. Vairininkas su dar vienu irkluotoju nešė visus irklus, o kiti septyni – su valtimi per miesto centrą senoviniu grindiniu. Pečius vaikinams skaudėjo, dėjome specialius paminkštinimus, kad tik nebūtų bėdų. Buvo sunku, įdomu ir visiškai nauja. Irkluotojai juk nėra pratę dirbti 51 minutę, o čia visos tos minutės pareikalavo pilno tempo ir atsidavimo. Buvo sunku, bet dabar vaikinai viską prisimena su šypsena ir džiaugsmu“.