„Triatlonas – labai įdomus sportas, – prabilęs apie atrastą pomėgį kalbėjo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas irkluotojas Saulius Ritter. – Kadangi šie metai buvo neįprasti, nusprendžiau save išbandyti, nes jau buvau pasiilgęs varžybinio streso ir startinio jaudulio. Manau, kad papildomas startas tikrai nesutrukdė“.

S.Ritter debiutas triatlono varžybose įvyko praeitą savaitgalį organizuotame „Trakų triatlone“ – sportininkas save išbandė tiek sprinto rungtyje (0,75 km plaukimas, 20 km minimas dviračiu, 5 km bėgimas), tiek olimpinės distancijos estafetėje.

„Sunkiausia ir daugiausiai nerimo kelianti rungtis, žinoma, buvo plaukimas. Niekada nelankiau specialių plaukimo pamokų – kaip pats esu išmokęs, taip ir plaukiau. Tikslas buvo išlaikyti tam tikrą tempą ir pasiekti krantą, – nusijuokė S.Ritter. – Kitose rungtyse sekėsi kur kas geriau. Juk irkluotojams tenka ir pabėgioti, ir dviratį paminti“.

Sprinto rungtyje S.Ritter iš vandens išlipo 35-as, tranzite užtruko 2 minutes, dviračiu parmynė šeštas, į trasą išbėgo septintas, o finišo liniją kirto aštuntas.

„Tranzite tikrai ilgokai užtrukau. Manau, kad aplinkiniai spėjo pagalvoti, kad ieškau sumuštinių ten besimuistydamas, – dar kartą nusijuokė S.Ritter. – Paskutinė rungtis – bėgimas, sakoma, būna kančia. Taip, man teko kelis kartus stoti, nes kojas pradėjo traukti mėšlungis. Žinoma, gėda prisipažinti, tačiau čia jau pritrūko tosios triatloninės patirties“.

Estafetėje S.Ritter buvo atsakingas už dviračio mynimą. Olimpinę distanciją Trakų triatlono būrelio komanda – Nojus Skirutis, S.Ritter ir Tomas Bizimavičius – įveikė per valandą ir 57 minutes bei 8 sekundes. Komanda užėmė antrą vietą.

Dviratį „Trakų triatlone“ mynė ir Ieva Adomavičiūtė. Sprinto distancijos estafetėje irkluotoja, šiuolaikinės penkiakovės atstovė Ieva Serapinaitė bei Matvydas Švėgžda užėmė antrą vietą.

„Pamačiusi, kad Trakuose vyks triatlono varžybos, pranešiau apie tai Ievai, kuri užsispyrė, kad turime sudalyvauti, – pasakojo I.Adomavičiūtė. – Pati Ieva labai gerai plaukia, man patinka dviratį mintį, suradome ir bėgiką. Tiesiog labai norėjome su Ieva kur nors sudalyvauti, norėjome turėti gražų prisiminimą. Man triatlonas visada atrodė kosminis, ypač pilna olimpinė distancija“.

I.Adomavičiūtė prisipažino, kad prieš varžybas nejautė jokio jaudulio. „Kalbėjome, kad tai darysime vien dėl nuotykio, negalvojome apie rezultatą. Jis mums atrodė nesvarbus. Tačiau varžybų dieną supratome, jog bandysime prastai nepasirodyti, kad gėdos nebūtų, – nusijuokė I.Adomavičiūtė. – Nenorėjome likti paskutiniai. Varžyboms prasidėjus atsirado sportinis azartas. Jau likus penkioms minutėms iki Ievos starto pajaučiau, kaip per odą bėgą šiurpuliukas“.

Labiausiai I.Adomavičiūtė jaudinosi dėl apsikeitimo. „O juokingiausia buvo, kad jau Ievai startavus prie manęs priėjo žmogus ir perspėjo: „Kai keisitės susitarkite, kuris nuima čipą nuo kojos, nes galite galvomis susitrenkti“. Tarsi išgirdau, tarsi supratau, tačiau, kai keitėmės, abi lenkėmės ir, žinoma, iškart susitrenkėme galvomis“, – prisiminė I.Adomavičiūtė.

Irkluotoja teigė savo rezultatu labai nudžiugusi, nes 20  km pavyko numinti kur kas greičiau negu tikėjosi. „Pamenu, jog parminant dar girdėjau palaikymo šūksnius, kažkas skandavo mano vardą. Gal baisiai nuskambės, bet palaikymo sulaukiau daugiau negu irklavimo varžybose“, – šypsojosi I.Adomavičiūtė.

Kalbai pasisukus apie irklavimo varžybas sportininkė prisipažino, kad su nekantrumu laukia sprendimo dėl spalio mėnesį Lenkijoje suplanuoto Europos čempionato. „Dar prieš savaitę atrodė, kad viskas gerai, tačiau dabar paskaitau naujienas ir apima abejonės bei liūdesys, kad pandemija buvo aprimusi labai trumpam. Jau dabar man darosi baisu, kad Europos čempionatas gali neįvykti. Teks tuomet rengtis triatlono varžyboms“, – pajuokavo I.Adomavičiūtė.