IRKLAVIMO RŪŠYS
1. Elitinis irklavimas
Tapti elitiniu irkluotoju prireikia daug metų sunkių ir nuoseklių treniruočių, dažniausiai tai sportininkai su didele patirtimi. Siriaus Steve Redgrave (GBR) sėkmingiausias olimpinio medalio laimėtojas „Irving” laimėjo savo penktąjį olimpinį aukso medalį būdamas 38 metų amžiaus. Kiekvieno elitinio irkluotojo tikslas – tapti olimpiniu čempionu. Olimpinės irklavimo regatos vyksta kas ketverius metus per olimpines žaidynes.
2. „Irklavimas“ ergometrais
Irklavimo sportą žiemą pakeičia irklavimo treniruokliai – ergometrai. Populiariausi šiuo metu „Concept 2“ treniruokliai, kurie naudojami varžybų sausumoje organizavimui. Treniruokliais „irkluoti“ gali ir valtyje nesėdėjęs asmuo, todėl vis didesnį populiarumą įgauna žiemos sezono treniruoklių varžybos, kuriose galynėjasi vaikai, mėgėjai ir sporto entuziastai.
Irklavimas treniruokliais atsirado apie 1950 metus.
2. Meistrų (veteranų) irklavimas
Meistrų startai yra skirstomi pagal amžiaus grupių vidurkį, pradedant nuo jauniausių:
A – meistrai minimalus amžius 27 metai ir vyresni;
B – įgulos metų vidurkis iki 36 metų;
C – įgulos metų vidurkis iki 43 metų;
D – įgulos metų vidurkis iki 50 metų;
E – įgulos metų vidurkis iki 55 metų;
F – įgulos metų vidurkis iki 60 metų;
G – įgulos metų vidurkis iki 65 metų;
H – įgulos metų vidurkis iki 70 metų;
I – įgulos metų vidurkis iki 75 metų;
J – įgulos metų vidurkis iki 80 metų;
K- įgulos metų rodiklis virš 83 metų;
L – įgulos metų rodiklis virš 85 metų;
M – įgulos metų rodiklis virš 89 metų;
ĮDOMU: tarptautinė irklavimo federacija kasmet rengia pasaulio irklavimo meistrų regatą (World Rowing Masters Regatta). Regatos organizavimą kuruoja World Rowing veteranų komisija. Tai pats masiškiausias pasaulio irklavimo renginys, kadangi dalyvių skaičius dažnai viršija tris tūkstančius irkluotojų.
3. Asmenų su negalia irklavimas (Parairklavimas)
Asmenys su negalia taip pat užsiima irklavimo sportu. Parairklavimas yra įtrauktas į paralimpines vasaros žaidynes nuo Pekino olimpiados – 2008 metų. Skiriamos pagrindinės valčių klasės: 1x, 2x ir 4+.
Į paralimpinių žaidynių programą yra įtrauktos šios neįgaliųjų valčių klasės:
PR1– moterų/vyrų vienvietė, irkluojama tik rankomis;
PR3 – mišri keturvietė su vairininku, irkluojama kojų liemens rankų pagalba, silpnaregiai arba akli asmenys išskyrus vairininką;
PR2– mišri porinė dvivietė, irkluojama tik liemeniu ir rankomis.
4. Pakrančių irklavimas
Irkluotojai varžosi ne tik tradicinėse trasose. Jūros pakrančių irklavimas populiarus šalyse, turinčiose jūros ar vandenynų pakrančių ir besilepinančių ilgu irklavimo sezonu. Prancūzijoje jau nuo 1901 metų vykdomi nacionaliniai čempionatai. Pakrančių irklavimo valčių modeliai nuo profesionalių valčių skiriasi tik savo svoriais ir konstrukcijomis.
ĮDOMU: nuo 2007 metų yra rengiami pasaulio irklavimo pakrančių čempionatai. Už jų organizavimą atsakinga World Rowing irklavimo visiems komisija. Čempionato dalyviai rungtyniauja trijose valčių klasėse: 1x (vienvietė), 2x (porinė dvivietė) ir 4+ (keturvietė su vairininku), be takelių, jūroje, trasoje, kuri siekia šešis kilometrus.
5. Pramoginis irklavimas
Sportas skirtas mėgėjams, tačiau tarptautinė irklavimo federacija nuo 1971 metų organizuoja FISA pasaulio irklavimo turus, kurie šiuo metu pervadinti į World Rowing turus. Lietuvai du kartus buvo suteikta galimybė surengti FISA turą. Pirmą kartą 1994 metais ir antrą kartą 2009 metais. Abu turai buvo organizuojami Birštone, Nemuno kilpomis. Pramoginis irklavimas apima daugybę skirtingų valčių klasių. Suomijoje yra populiariausios 14-os vietų valtys, kuriomis buvo iriamasi į bažnyčią. Ši valčių rūšis pasaulyje yra geriausiai žinoma, kaip bažnytinių valčių kategorija.