Lietuvos irklavimo federacijos Garbės ženklai
Lietuvos irklavimo federacijos Garbės ženklais apdovanoti asmenys savo darbais bei pasiekimais reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos irklavimo kultūros kūrimo bei šalies vardo garsinimo visame pasaulyje.
Liudvikas Albertas Mileška
Nr. 011 – Liudvikas Albertas Mileška, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2024 metais
Klaipėdos irklavimo sporto centro direktorius, irklavimo treneris, irkluotojas Liudvikas Albertas Mileška gimė 1944 m. spalio 15 d. Mažeikiuose.
Gyvenimo dosjė:
- 1970 m. baigė Kaliningrado technikos institutą (Rusija)
- 1970-1982 m. dirbo Lietuvos žuvies pramonės susivienijimo inžinieriumi (Klaipėda)
- 1971-1982 m. buvo „Žalgirio“sporto draugijos irklavimo treneriu
- 1975-2021 m. buvo Lietuvos irklavimo federacijos vykdomojo komiteto narys
- 1982-1993 m. buvo Klaipėdos aukštojo meistriškumo mokyklos treneriu
- Nuo 1992 m. yra Klaipėdos irklavimo klubo prezidentas
- Nuo 1993 m. užima Klaipėdos miesto sporto centro irklavimo trenerio ir Klaipėdos irklavimo centro direktoriaus pareigas
- Nuo 2000 m. yra Klaipėdos miesto sporto tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas
Sporto pasiekimai:
1960-1976 m. Klaipėdos „Žalgirio“ sporto draugijos sportininkas (Pirmasis treneris Stasys Arbušauskas).
- 1965 m. dvivietėje be vairininko Lietuvos čempionas.
- 1973 m. vienvietėje valčių klasėje Lietuvos vicečempionas.
- 1963 m. keturvietėje su vairininku Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas.
- 1973 m. aštuonvietėje valčių klasėje Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtojas.
- Veteranų varžybų dalyvis: 2009 m. pasaulio irklavimo čempionate užėmė 6 vietą (Viena, Austrija), 2007 m. pasaulio krepšinio čempionate – 3 vietą (San Chuanas, Puerto Rikas), 2008 m. Europos krepšinio čempionate – 2 vietą (Pezaras, Italija).
Žymiausi sportininkai:
- Zigmantas Gudauskas – pasaulio čempionas (1981), vicečempionas (1986), bronzos medalininkas (1981)
- Ričardas Bukys – 14 kartų Lietuvos čempionas, SSRS vicečempionas (1989)
- Einaras Šiaudvytis – pasaulio jaunimo vicečempionas (1999), 18 kartų Lietuvos čempionas
- Kostas Simutis – daugkartinis Lietuvos čempionas, pasaulio jaunių čempionato bronzos medalininkas (1986)
- Pasaulio čempionatų dalyvės Violeta Bernotaitė, Violeta Lastakauskaitė.
Apdovanojimai:
- 1994 m. ir 1998 m. Kūno kultūros ir sporto departamento medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- 2004 m. LTOK „Olimpinė žvaigždė“ (2004)
- 2014 m. LTOK Altius. Fortiusprizas (2014)
Ryszard Stadniuk
Nr. 010 – Ryszard Stadniuk, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2021 metais
Mechanikos inžinierius, verslininkas, „Czarne Szczecin“ irkluotojas Ryszard Stadniuk gimė 1951 m. spalio 27 d. Ščecine, Lenkijoje.
Gyvenimo dosjė:
- 1970 m. baigė Lenkijos statybos technikos mokyklą
- 1977 m. baigė Ščecino technologijos universiteto Mašinų ir laivų statybos fakultetą, kur įgijo magistro laipsnį mechanikos inžinerijoje
- Nuo 1993 m. yra Ščecino olimpinio klubo prezidentas
- Nuo 1992 m. spalio mėn. iki 1996 m. gruodžio mėn. buvo PZTW viceprezidentas, o nuo tada iki 2021 m. ėjo asociacijos valdybos pirmininko pareigas
- Per olimpines žaidynes Sidnėjuje 2000 m. buvo Lenkijos misijos vadovo pavaduotojas
- Lenkijos olimpinio komiteto viceprezidentas
Sporto pasiekimai:
- 9 kartus Lenkijos čempionas
- Pasaulio čempionato sidabro medalio laimėtojas
- Olimpinių žaidynių Maskvoje (1980) bronzos medalio laimėtojas
Apdovanojimai:
- Sidabro medalis už išskirtinius sportinius pasiekimus (1975, 1980)
- OOP Riterio kryžius (1999)
Sofija Grucova
Nr. 009 – Sofija Grucova, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2019 metais
Irkluotoja, trenerė, teisėja Sofija Grucova gimė 1939 m. gegužės 1 d. Varšuvoje, Lenkijoje.
Gyvenimo dosjė:
- 1963 m. pripažinta SSRS sporto meistre
- 1966-1970 m. buvo SSRS irklavimo rinktinės narė
- 1967-1979 m. buvo „Žalgirio“ draugijos Centro tarybos trenerė – instruktorė;
- 1970 m. tapo nusipelniusi sporto meistre
- 1981-1986 m. buvo „Dinamo“ draugijos Respublikinės tarybos mokomojo sportinio skyriaus viršininko pavaduotoja
- 1982 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą
- 1985 m. tapo LSSR nusipelniusi trenere
- 1986-1991 m. buvo Vilniaus 2 aštuonmetės mokyklos mokytoja
- 1992 m. gavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Tarptautinės irklavimo federacijos (pranc. Fédération Internationale des Sociétés d’Avirons, FISA) trenerio sertifikatą
- 1991-1995 m. dirbo trenere Vokietijoje
Sporto pasiekimai:
- 10 kartų tapo Lietuvos irklavimo čempione: vienvietėje (1957–1959), porinėje keturvietėje (1960, 1961), dvivietėje (1962, 1965, 1966) ir porinėje keturvietėje su vairininku (1963, 1964).
- Porinėje keturvietėje su vairininku keturis kartus tapo SSRS čempione (1967–1970), vicečempione (1965) ir bronzos medalio laimėtoja (1963).
- Du kartus tapo Europos irklavimo čempionato čempione, irkluodama porinėje keturvietėje su vairininku (1967 m. Prancūzija, 1969 m. Austrija), sidabro (1966 m. Olandija) ir bronzos (1968 m. Vokietija) medalių laimėtoja. Treneriai: Jonas Pavilionis (pirmasis), N. Sanina (1966-1970 m.).
Žymiausi sportininkai:
- 1983-1986 m. SSRS ir 1986 m. pasaulio čempionė Vida Cesiūnaitė-Bagdonienė
- SSRS jaunių ir jaunimo čempionatų, tautų spartakiados (1983 m.) prizininkės V. Paulauskaitė, Sandra Brazauskaitė, Rima Liutkaitytė-Karalienė, Asta Pazereckaitė-Griškonienė, Aušra Gudeliūnaitė
Apdovanojimai:
- 2009 m. už indėlį į irklavimo sporto plėtrą Lietuvoje Kūno kultūros ir sporto departamente
Alvydas Varnas
Nr. 008 – Alvydas Varnas, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2017 metais
Irkluotojas, slidininkas, treneris Alvydas Varnas gimė 1945 m. rugsėjo 4 d. Juodgalvių kaime, Ignalinos rajone. Pirmieji treneriai Algirdas Kazimieras Arelis (irklavimas) ir L. Makauskas (slidinėjimas). Pripažintas SSRS sporto meistru ir LSSR nusipelniusiu treneriu.
Gyvenimo dosjė:
- 1967 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą
- 1967-1968 m. dirbo „Statybos“ sporto klubo instruktoriumi
- 1972-1977 m. dirbo „Dinamo“ draugijos sporto instruktoriumi
- 1974-1975 m. buvo Birštono Olimpinės irklavimo bazės direktoriaus pavaduotojas
- 1976-1977 m. buvo Panevėžio „Dinamo“ tarybos pirmininko pavaduotojas
- 1977-1991 m. buvo Lietuvos „Dinamo“ respublikinės tarybos irklavimo vadovas – vyriausiasis treneris – direktorius
- Nuo 1988 m. yra Lietuvos irklavimo federacijos apeliacinės komisijos pirmininkas
- 1991-1993 m. buvo Lietuvos Vidaus Reikalų Ministerijos pareigūnas, Vidaus tarybos majoras, Policijos akademijos dėstytojas, Vilniaus antrojo Policijos komisariato inspektorius
- 1994-1998 m. buvo UAB „Posūkis“ darbuotojas
- 1998-2018 m. buvo UAB „Jurgena“ apsaugos padalinio viršininkas
Sporto pasiekimai:
- 1964-1967 m. Lietuvos slidinėjimo lenktynių – jaunimo rinktinės narys.
- 1964-1965 m. respublikos slidinėjimo pirmenybių, 10 ir 15 km prizininkas.
- 1966 m. Lietuvos žiemos spartakiados jaunimo grupės 30 ir 15 km lenktynių nugalėtojas.
- 1966 m. SSSR žiemos spartakiados Sverdlavske dalyvis.
- 1964-1967 m. Lietuvos studentų slidinėjimo čempionatų prizininkas.
- Slidinėjimo meistrų tarptautinių varžybų Latvijoje ir Lenkijoje, Didžiojo maratono (54 km), Tartų maratono (63 km), „Gedimino“ slidinėjimo maratono ir „Žalgirio“ taurės daugkartinis dalyvis ir čempionas (savo amžiaus grupėje).
- 1965-1974 m. Lietuvos, 1967-1971 m. SSSR profsąjungų, 1972-1974 SSSR „Dinamo“ draugijos irklavimo rinktinių narys.
- Lietuvos čempionas 1965 m., 1970 m., 1972 m. keturvietės su vairininkų ir 1969 m. dvivietės su vairininku valčių klasėje. Vicečempionas 1971-1972 m. aštuonvietės, 1966-1967 m. ir 1970 m. keturvietės su vairininku ir 1973 m. dvivietės su vairininkų valčių klasėse.
- 1967-1971 m. SSSR profsąjungų čempionatų čempionas ir prizininkas.
- 1969 m. Amsterdame įvykdė tarptautinės klasės sporto meistro normatyvus.
- 1972-1974 m. SSSR „Dinamo“ draugijos čempionas ir prizininkas. SSSR taurės vicečempionas.
- 1966-1967 m. ir 1969-1974 m. Baltijos šalių pirmenybių čempionas ir prizininkas.
- 1969-1973 m. tarptautinių regatų Vokietijoje, Olandijoje, Maskvoje, Kijeve, Gruzijoje čempionas ir prizininkas.
- 1944-2018 m. meistrų pasaulio čempionatų ir žaidinių dalyvis ir prizininkas (Australijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Škotijoje, Lenkijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje).
Žymiausi sportininkai:
- Jonas Pinskus ir Jonas Normantas (aštuonvietės sudėtyje) – 1980 m. (Maskva) olimpinių žaidinių bronzos medalininkai, 1981 m. pasaulio čempionai.
- Brazauskaitė ir A. Gudeliauskaitė (aštuonvietės sudėtyje) – 1988 m. (Seulas) olimpinių žaidinių ketvirtos vietos laimėtojos.
- Norušaitis ir V. Nižegoradovas – 1981 m. pasaulio čempionai.
- Sigitas Kučinskas – 1985 m. pasaulio čempionas.
Apdovanojimai:
- 1971 m. LSSR prizas „Už aukštus rezultatus Tautų spartakiadoje“
- 2005 m. KKSD medalis „Už irklavimo plėtra Lietuvoje“
- 2015 m. KKSD aukso medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- Įteiktas Latvijos irklavimo federacijos veteranų garbės ženklas
- Lietuvos Vidaus reikalų Ministerijos medalis „Už nepriekaištinga tarnybą VRM“
Karolis Stasys Nutautas
Nr. 007 – Stasys Karolis Nutautas, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2017 metais
Irkluotojas, treneris, teisėjas Stasys Karolis Nutautas gimė 1942 m. sausio 22 d. Kaune.
Gyvenimo dosjė:
- 1968 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą
- 1967-1976 m. dirbo Vilniaus „Žalgirio“draugijos vaikų ir jaunimo sporto mokykloje treneriu
- 1972 m. tapo SSRS sporto meistru
- 1972-1977 m. teisėjavo sąjunginėse irklavimo varžybose
- 1976 m. tapo respublikinės kategorijos teisėju
- 1977-1987 m. dirbo Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos irklavimo treneriu
- 1976-1982 m. buvo Vilniaus miesto irklavimo trenerių tarybos pirmininkas
- 1987-1994 m. tapo Vilniaus „Žalgirio“irklavimo mokyklos vyresniuoju treneriu
- 1982 m. tapo LSSR nusipelniusiu treneriu
Sporto pasiekimai:
Irklavo vienvietę, porinę dvivietę ir keturvietę valtį.
- 6 kartus Lietuvos porinės dvivietės irklavimo čempionas (1961 m., 1967-1969 m., 1971 m.).
- 2 kartus Lietuvos spartakiadų irklavimo varžybų laimėtojas (1967 m., 1971 m.).
- 2 kartus pasaulio veteranų žaidynių varžybų (1994 m., 1996 m.).
- Pasaulio veteranų regatos Valensijoje (Valencia, Ispanija, 1998 m.) laimėtojas.
- 1972-1994 m. parengė 49 irklavimo sporto meistrus.
Žymiausi sportininkai:
- Nutautas – pasaulio jaunimo vicečempionas (1986 m.), SSRS čempionato bronzos medalininkas (1989 m.)
- Avižienis – pasaulio jaunimo vicečempionas (1986 m.)
- Blažonis – SSRS ir SSRS tautų spartakiados čempionas (1983 m.)
- Č. Liachovičius – SSRS čempionato bronzos medalininkas (1982 m.)
- Povilionis, V. Paulauskas, A. Markevičius - Europos jaunimo varžybų prizininkai
- Antanavičius, K. Adomaitis – SSRS jaunimo žaidynių laimėtojai (1973 m.)
- Liutkaitytė, A. Požereckaitė – SSRS tautų spartakiados 3 vietos laimėtojos (1983 m.)
Apdovanojimai:
- 1998 m. Lietuvos „Kilnaus sportinio elgesio“ laureatas
- 1989 m., 1992 m. ir sidabro 2002 m. KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- 2005 m. Sausio 13‑osios atminimo medalis
Antanas Bagdonavičius
Nr. 006 – Antanas Bagdonavičius, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2016 metais
Irkluotojas, treneris, teisėjas Antanas Bagdonavičius gimė 1938 m. birželio 15 d. Bobėnuose, Vilniaus vaivadija, Lenkijoje, mirė – 2024 m. kovo 9 d. Vilniuje.
Gyvenimo dosjė:
- 1960 m. tapo SSRS sporto meistru
- 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą
- 1965 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru
- 1970-1980 m. dirbo Vilniaus „Žalgirio“ sporto mokykloje
- 1980-1984 m. dirbo respublikinėje sporto mokykloje irklavimo treneriu
- 1995-2001 m. dirbo Vilniaus kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiuoju instruktoriumi
- 1970-2003 m. teisėjavo Lietuvos irklavimo varžybose
- 1973 m. Parašė knygą „Žvilgsnis nuo kranto“
Sporto pasiekimai:
- Kartu su Z. Jukna 1960 m. išrinktas geriausiu metų sportininku (treneris R. Vaitkevičius 1960-1968 m.).
- 5 kartus Lietuvos irklavimo čempionas: pavienėje dvivietėje su vairininku (1961 m.), pavienėje keturvietėje be vairininko (1965 m., 1967 m.) ir su vairininku (1966 m.), aštuonvietėje (1964 m.).
- 10 kartų SSRS čempionas: pavienėje dvivietėje su vairininku (1960 m., 1961 m.), pavienėje keturvietėje be vairininko (1966 m.) ir su vairininku (1965 m., 1967 m.), aštuonvietėje (1961-1964 m., 1968 m.).
- SSRS tautų spartakiados aštuonvietėje (1963 m.) ir pavienėje keturvietėje su vairininku (1967 m.) irklavimo varžybų laimėtojas.
- Tris kartus Europos irklavimo čempionas: pavienėje dvivietėje su vairininku (1961 m., Praha, Čekoslovakija), pavienėje keturvietėje be vairininko (1965 m., Duisburgas, Vokietija) ir su vairininku (1967 m., Viši, Vichy, Prancūzija). Du kartus vicečempionas (1963 m. Kopenhaga, Danija, 1964 m. Amsterdamas, Olandija) - aštuonvietėje (su SSRS įgulomis).
- Pasaulio čempionatuose irkluodamas aštuonvietę (1962 m. Liucerna, Šveicarija) ir pavienę keturvietę be vairininko (1966 m. Bledas, Jugoslavija) laimėjo sidabro medalius (abu kartus su SSRS įgulomis).
- XVII-osiose vasaros olimpinėse žaidynėse (1960 m. Roma) pavienėje dvivietėje su vairininku iškovojo sidabro medalį (su SSRS įgula).
- XVIII-osiose vasaros olimpinėse žaidynėse (1964 m. Tokijas) aštuonvietėje laimėjo 5 vietą (su SSRS įgula).
- XIX-osiose vasaros olimpinėse žaidynėse (1968 m. Meksikas) aštuonvietėje iškovojo bronzos medalį (su SSRS įgula).
Apdovanojimai:
- 2003 m. Atminimo medalis
- 2008 m. KKSD antro laipsnio ordinas „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- 2008 m. LTOK „Charta Solemnis. Pro Meritis“ Olimpinis apdovanojimas
- 2013 m. „Olimpiniai žiedai“
- 2018 m. LTOK prizas „ Altius. Fortius“
Eugenijus Levickas
Nr. 005 – Eugenijus Levickas, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2014 metais
Irkluotojas, teisėjas, sporto organizatorius Levickas Eugenijus gimė 1941 m. balandžio 5 d. Vepruose, Ukmergės apskrityje, mirė – 2015 m. spalio 9 d., Vilniuje.
Gyvenimo dosjė:
- Nuo 1956 m. buvo Vilniaus Žalgirio sporto delegacijos narys
- 1958 m. pripažintas SSRS sporto meistru
- 1967 m. pripažintas garbės sporto meistru
- 1987 m. tapo tarptautinės kategorijos teisėju
- 1965 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą
- 1972 m. baigė chemijos ir cheminės technologijos instituto aspirantūrą
- 1972-1978 m. buvo Vilniaus Sigmos susivienijimo laboratorijos viršininku
- 1978-1995 m. buvo Chemijos ir cheminės technologijos instituto vyresniuoju mokslininko bendradarbiu
- 1988-1996 m. ėjo LIF prezidento pareigas
- 1976-1988 m. ir 1996-2008 m. buvo LIF Vykdomojo komiteto narys
- 1992-1996 m. buvo LTOK Vykdomojo komiteto narys
- Nuo 1996 m. buvo generalinės asamblėjos garbės narys
- Teisėjavo 9 pasaulio irklavimo čempionatuose
- 1996 m. teisėjavo XXVI-osiose vasaros olimpinėse žaidynėse (Atlanta, JAV)
- 2002 m. buvo pasaulio jaunių irklavimo čempionato, organizacinio komiteto narys (Trakai)
- 2002 m. buvo Lietuvos olimpinės akademijos valdybos narys
- 2002-2011 m. užėmė Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidento pareigas
- 2006 m. buvo pasaulio studentų čempionato vertinimo komisijos prezidentas (Trakai)
- Jo iniciatyva 1990 m. priimtas nutarimas atsisakyti Lietuvos irkluotojams dalyvauti SSRS čempionatuose ir būti SSRS rinktinės nariais
- Pradininkas kuriant Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) veiklos teisinį pagrindą. Daug prisidėjo, kad LIF 1991 m. būtų priimta į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), aktyviai dalyvavo atkuriant LTOK
- Olimpinio sąjūdžio dalyvis
- Valstybinių pirmo ir antro laipsnio pensijų sportininkams skyrimo komisijos narys, rūpinosi baigusių sportuoti olimpiečių integracija
Sporto pasiekimai:
Irklavo pavienę keturvietę su vairininku ir be vairininko, dvivietę su vairininku ir be vairininko. Treneriai – J. Povilionis (pirmasis) ir R. Vaitkevičius.
- 13 kartų tapo Lietuvos irklavimo čempionu: keturvietėje su vairininku (1957 m.) ir be vairininko (1958-1961 m., 1964 m.), dvivietėje be vairininko (1962 m., 1966-1968 m.) ir su vairininku (1963 m., 1965 m.), aštuonvietėje (1963 m.).
- SSRS jaunių (1957 m.) ir jaunimo (1960 m.) keturvietės be vairininko irklavimo čempionas.
- SSRS vyrų keturvietės be vairininko irklavimo čempionas (1965 m.), vicečempionas (1964 m.).
- SSRS čempionato dvivietės be vairininko irklavimo bronzos medalininkas (1966 m.).
- Europos čempionatų dalyvis: irkluodamas keturvietę su vairininku tapo bronzos medalininku (1963 m. Kopenhaga, Danija, su R. Levicku, P. Liutkaičiu, C. Juciu), be vairininko – ketvirtos vietos laimėtoju (1964 m. Amsterdamas, Nyderlandai, su C. Juciu, P. Liutkaičiu, J. Motiejūnu).
- Su keturvietės be vairininko (C. Juciu, P. Liutkaičiu, J. Motiejūnu) įgula dalyvavo XXVIIIosiose vasaros olimpinėse žaidynėse (1964 m. Tokijas, Japonija) ir užėmė 7 vietą.
- Irkluodamas keturvietę be vairininko yra tapęs tarptautinių regatų Poznanėje (1964 m. Lenkija), Liucernoje (1964 m., 1965 m. Šveicarija), Heidelberge (1965 m. Vokietija), Trakuose (1965 m., taip pat dvivietę su vairininku) nugalėtoju.
- Pasaulio veteranų aštuonvietės irklavimo vicečempionas (1994 m. Viena, Austrija).
Apdovanojimai:
- 2001 m. LTOK „Olimpinė žvaigždė“
- 2004 m. Vilniaus miesto savivaldybės trečio laipsnio medalis „Už nuopelnus Vilniaus sportui“
- 2006 m. KKSD „Sporto garbės komandoro“ ženklas
Zygfryd Żurawski
Nr. 004 – Zygfryd Żurawski, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2013 metais
Nuo 1991 m. užima „LOTTO-Bydgostia“ klubo prezidento pareigas, o nuo 2000-ųjų pradėjo remti Lietuvos irklavimo sportininkus ir sudarydavo jiems sąlygas ruoštis varžyboms – viską apmokėdavo „LOTTO-Bydgostia“ klubo sąskaitą.
Klubui priklausė šie sportininkai: Kristina Poplavskaja, Birute Šakickienė, Juratė Perlibienė, Elena Mačiulaitytė, Einaras Šiaudvytis, Kęstutis Keblys, Rolandas Maščinskas, Mindaugas Griškonis, Saulius Ritter, Nerijus Vasiliauskas, Mykolas Masilionis, Donata Vištartaitė (Karalienė), Lina Šaltytė-Masilionė ir Milda Valčiukaitė.
Algirdas Kazimieras Arelis
Nr. 003 – Algirdas Kazimieras Arelis, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2013 metais
Arelis Algirdas Kazimieras gimė 1937 m. lapkričio 8 d. Bliūdžuose, Panevėžio apskrityje.
Gyvenimo dosjė:
- 1973 m. tapo LSSR nusipelniusiu treneriu
- 2000 m. tapo Lietuvos nusipelnęs treneris ekspertas
- 2011 m. pripažintas tarptautinės kategorijos treneriu
- 1964 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą
- 1964-1966 m. dirbo Kauno Politechnikos institute sporto klubo instruktoriumi
- 1966-2002 m. dirbo Kauno aukšto sportinio meistriškumo mokyklos (nuo 1992 m. sporto mokykla Gaja, nuo 2002 m. Kauno irklavimo sporto mokykla) treneriu
- Nuo 1998 metų yra Lietuvos merginų irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris
Žymiausi sportininkai:
- Treniravo Vytautą Butkų, su SSRS įgulomis tapusį Europos irklavimo čempionato sidabro (1973 m. Maskva), pasaulio čempionato bronzos (1975 m. Notingamas, Nottingham, D. Britanija) ir XXI-ųjų vasaros olimpinių žaidynių sidabro (1976 m. Monrealis, Kanada) medalių laimėtoju.
- Rengė XXVI-ųjų vasaros olimpinių žaidynių (1996 m. Atlanta, JAV) irkluotoją Birutę Šakickienę (užimta 17 vieta), XXVII-ųjų vasaros olimpinių žaidynių (2000 m. Sidnėjus, Australija) duetą Kristiną Poplavskają ir Birutę Šakickienę (laimėjo bronzos medalius) ir XXXI-ųjų vasaros olimpinių žaidynių (2016 m. Rio de Žadeiras, Brazilija) porą Donatą Karalienę (Vištartaitę) ir Mildą Valčiukaitę (laimėjo bronzos medalius).
Apdovanojimai:
- 2000 m. LTOK „Olimpinė žvaigždė“
- 2007 m. KKSD antro laipsnio ordinas „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
Werner Zwimpfer
Nr. 002 – Werner Zwimpfer, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2013 metais
Werner Zwimpfer gimė 1944 m. balandžio 21 d. Liucernoje, Šveicarijoje.
Gyvenimo dosjė:
- 1960-1963 m. baigė profesinę mokyklą, konditeriaus specialybę
- 1964-1965 m. baigė aukštąją verslo mokyklą
- 1966-1970 m. tapo ekspedicijos vadovų laikrodžių gamykloje Lokarnoje, vėliau – administracijos ir komercijos skyriaus vadovu katilų gamykloje netoli Liucernos
- 1966-1970 m. baigė rekrutų mokyklą, puskarininkių mokyklą, karininkų mokyklą. Tarnavo dviratininkų karinėse pajėgose (kiekvienais metais keturias savaitės)
- 1970-2003 m. įkūrė ir vystė edukacinių žaislų ir didaktinės medžiagos įmonę
- 1974-1993 m. buvo komandų personalo vadovas (kuratorius) tarptautinėse regatose ir Pasaulio čempionatuose (Rotsee, Liucernoje)
- 1971-1978 m. „See-Club Luzern“ klubo viceprezidentas
- 1983-1997 m. buvo teritorinės karinės policijos vadas (kas du metus trys savaites)
- Nuo 1993 metų iki dabar įvairia pagalba prisideda prie Lietuvos nacionalinės irklavimo rinktinės
- 2003-2009 m. buvo žaislų įmonių konsultantas ir rėmėjas Šveicarijoje ir Vokietijoje, daugelio užsienio žaislų įmonių atstovas ir žaislų parduotuvių asociacijos vadovas Šveicarijoje
- Nuo 2009 m. tęsią kelias su žaislų verslu susijusias veiklas
Sporto pasiekimai:
- 1962-1964 m. buvo Šveicarijos jaunių irklavimo rinktinės narys.
- 1967 m. ir 1969 m. tris kartus tapo čempionu tarptautinėse regatose (Duisburge, Amsterdame, Berlyne).
- 1967 m. – 3 vieta Šiaurės Amerikos čempionate (St. Catherines, Kanadoje).
- 1967 m. ir 1969 m. – 7 vieta Europos čempionate (Vichy, Prancūzijoje ir Klagenfurth, Austrijoje).
- 1970 m. – 8 vieta pasaulio čempionate (St. Catherines, Kanadoje).
- 1968 m. – 5 vieta XIX-osiose vasaros olimpinėse žaidynėse (Meksikas, Meksikoje).
Vytautas Julius Briedis
Nr. 001 – Vytautas Julius Briedis, LIF Garbės ženklu apdovanotas 2013 metais
Vytautas Julius Briedis gimė 1940 m. rugpjūčio 27 d. Nausėdžiuose, Biržų apskrityje, mirė – 2019 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje. Per savo karjerą sportininkas irklavimo ne tik akademinę valtį, bet ir kanoją, taip pat dirbo treneriu, buvo sporto organizatorius. 1982 m. tapo LSSR nusipelniusiu treneriu.
Gyvenimo dosjė:
- 1968 m. baigė Kauno Politechnikos Instituto Vilniaus filialą
- 1959-1960 m. buvo Vilniaus elektros tinklų elektros montuotojas
- 1960-1962 m. buvo Vilniaus elektros suvirinimo gamyklos inžinierius
- 1969-1976 m. dirbo Vilniaus lengvosios pramonės technikumo dėstytoju
- 1976-1980 m. buvo Vilniaus „Dinamo“ irklavimo bazės direktoriumi
- 1980-1990 m. dirbo Lietuvos irklavimo vyriausiuoju treneriu
- 1990-1992 m. buvo Kūno kultūros ir Sporto departamento sporto skyriaus viršininku
- 1992-1993 m. buvo Lietuvos sporto federacijų direktorato direktoriaus pavaduotojas
- 1993-1997 m. buvo Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinis sekretorius
- 1997-2002 m. ir 2004-2008 m. buvo Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas
- 1988 m. tapo Lietuvos sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatu, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo iniciatyvinės grupės ir LTOK generalinės asamblėjos nariu
- 1988-2000 m. buvo LTOK Vykdomojo komiteto narys
- 1992-2000 m. buvo LTOK Vykdomojo komiteto narys iždininkas
- 2007 m. tapo Lietuvos Olimpiečių asociacijos garbės nariu
Sporto pasiekimai (irkluoti pradėjo 1955 m.):
- 12 kartų Lietuvos irklavimo čempionas: dvivietėje kanojoje (1957 m.), aštuonvietėje (1960 m., 1961 m., 1964 m., 1970 m., 1972 m.), dvivietėje su vairininku (1966 m., 1967 m.), keturvietėje be vairininko (1969 m., 1972 m., 1973 m.), keturvietėje su vairininku (1970 m.).
- 6 kartus SSRS irklavimo čempionas: aštuonvietėje (1961-1964 m.), pavienėje keturvietėje be vairininko (1965 m.) ir su vairininku (1969 m.).
- SSRS čempionatų pavienėje dvivietėje su vairininku dviejų sidabro (su J. Motiejūnu ir R. Žilinsku, 1966 m., 1967 m.) ir vieno bronzos (su D. Vijeikiu ir R. Žilinsku, 1970 m.) medalio laimėtojas.
- SSRS tautų spartakiadoje irkluodamas aštuonvietę 1963 m. užėmė 1 vietą. 1970 m. – 2 vietą pavienėje dvivietėje su vairininku (su J. Motiejūnu ir R. Žilinsku), 1971 m. – 3 vietą (su D. Vijeikiu ir R. Žilinsku).
- SSRS vyrų irklavimo rinktinės narys (1962-1969 m).
- Aštuonviečių valčių klasėje du kartus tapo Europos vicečempionu (1963 m. Kopenhaga; 1964 m. Amsterdamas).
- Pasaulio aštuonvietės irklavimo vicečempionas (1962 m. Liucerna, Šveicarija), 1966 m. pasaulio čempionate Blede (Jugoslavija) irkluodamas dvivietę su J. Motiejūnu užėmė 10 vietą;
- XVIII-osios vasaros olimpinės žaidynės (1964 m. Tokijas) – aštuonvietės irklavimo varžybose užėmė 5 vietą.
- XIX-osios vasaros olimpinės žaidynės (1968 m. Meksikas) – laimėjo olimpinį bronzos medalį.
- Jo vadovaujama Lietuvos vyrų irklavimo rinktinė 1980-1988 m. buvo SSRS čempionatų prizininkė, 1983 m. – SSRS tautų spartakiados irklavimo varžybų laimėtoja (iš viso pelnė 39 medalius).
Apdovanojimai:
- Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medaliai: 2000 m. – „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, 2003 m. – „Atminimo“
- 2000 m. LTOK Garbės ženklas
- 2003 m. ir 2006 m. Padėkos „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- 2005 m. Sausio 13‑osios atminimo medalis
- 2005 m. antro laipsnio ordinas „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- 2005 m. „Olimpinė žvaigždė“
- 2010 m. „Sporto garbės komandoro“ ženklas
- 2010 m. ir 2015 m. „Olimpiniai žiedai“