Lietuvos irkluotojai iš Piediluke (Italija) vykusios tarptautinės „Memorial Paolo D’Aloja“ regatos grįžo su šešiais medalių komplektais ir dviem laimėtojo taurėmis. Abi jos – Dovydo Nemeravičiaus rankose.
„Supratau, kad galiu atrasti savyje gebėjimus irkluoti vienvietę valtį“, – po dvigubai auksinio savaitgalio Italijoje sakė D. Nemeravičius.
Savaitgalį (kovo 31 – balandžio 2 d.) Piediluke vykusioje tradicinėje „Memorial Paolo D’Aloja“ regatoje kaunietis dukart puošėsi aukso medaliu ir kėlė laimėtojo taurę. Šeštadienį vyrų vienviečių finale D.Nemeravičius trasą įveikė per 07:06:31, aplenkė Tokijo olimpinių žaidynių čempioną graiką Stefanosą Ntouskosą (07:10:03).
Sekmadienį vykusiame finale D. Nemeravičius buvo greitesnis – 07:03:27, o sidabro bei bronzos medaliai atiteko Italijos irkluotojams.
„Tiek medalių nesitikėjau, – šypsojosi D. Nemeravičius. – Tiesą pasakius, niekada nesitikiu pirmų vietų, tačiau viliuosi, kad pavyks gerai pasirodyti. Tikėjau, kad galiu būti greičiausias tarp lietuvių, nes jaučiau, kad valties greitis tikrai neblogas – buvo daug stabilių treniruočių Ispanijoje, todėl jaučiau, kad galiu irkluoti taip, kaip noriu. Atvykęs į varžybas buvau visiškai ramus“.
Abiejuose vyrų vienviečių finaluose Mindaugas Griškonis iškovojo ketvirtas vietas, šeštadienio finale septintą vietą užėmė Povilas Stankūnas.
„Memorial Paolo D’Aloja“ regatoje atrankos sistema į finalus yra kiek painoka, todėl, norint ramiai patekti į finalą, tiesiog reikėjo užtikrintai laimėti savo kvalifikacinį plaukimą, nes kiti sportininkai buvo atrenkami pagal laikus, – pasakojo D. Nemeravičius. – Pirma vieta garantuodavo kelialapį į finalą. Kitaip, žiūrėk, kitame plaukime pūs visai kitoks vėjas ir sportininkų rezultatai bus geresni“.
D. Nemeravičius neslėpė, kad trasoje sugebėjo padaryti klaidų, kurių buvo galima išvengti.
„Dar jaučiu, kad yra kur tobulėti, pasispausti, – teigė irkluotojas. – Dabar skirsiu daugiau dėmesio būtent klaidų taisymui. Laiko turiu iki atrankos į Lietuvos rinktinę, kuri vyks jau šio mėnesio pabaigoje“.
Šeštadienį sidabro medaliais po vyrų pavienių dviviečių finalo džiaugėsi broliai Dovydas ir Domantas Stankūnai. Kiek vėliau sidabru pasipuošė porinę dvivietę irklavusios Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė. Sidabrą prie krūtinės D. Karalienė spaudė ir po sekmadienį vykusio moterų porinių dviviečių finalo – šįkart Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkė į valtį sėdo su pasaulio čempione Ieva Adomavičiūte. Bronzos medaliais sekmadienį pasipuošė ir vyrų porinė dvivietė – Giedrius Bieliauskas ir Armandas Kelmelis.
„Rezultatai daug žadantys ir džiuginantys, – sakė D. Karalienė. – Skirtingose komandose sugebėjome atsilaikyti šalia vienos stipriausių komandų – pasaulio vicečempionių iš Nyderlandų. Treniruočių stovyklose įdėjome tikrai daug darbo, todėl smagu, kad jis atsispindi rezultatuose. Nelabai žinojome, ko galime tikėtis, nes bent jau man tai buvo pirmasis rimtesnis startas šį sezoną“.
Pasak irkluotojos, keisti moterų porinės dvivietės įgulos sudėtį varžybose buvo planuojama iš anksto. „Todėl turėjome laiko tam pasirengti stovykloje Graikijoje. Šoko nebuvo, – nusijuokė D. Karalienė. – Man patiko ir varžybos, ir tokie iššūkiai – su Ieva šokome į valtį be treniruočių. Bet supratau, kad dvivietėje valtyje jaučiuosi labai gerai“.
D. Karalienė priminė, kad rudenį vyksiančiame pasaulio čempionate bus kovojama dėl kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Pati jaučiuosi gerai, viskas, atrodo, vyksta gana sklandžiai, – sakė sportininkė. – Merginų grupė šiais metais padidėjo, labai smagu, kad mūsų daugiau. Matau ir džiaugiuosi, kad Lietuvos irklavimas turi daug talentingų moterų, darbas grupėje pastūmėjo bendrą mūsų progresą. Labai tikiuosi, kad olimpinėse žaidynėse turėsime ne vieną moterų įgulą, nes auga tikrai puiki pamaina. Kadangi dar laukia atrankinės kontrolinės varžybos balandžio pabaigoje, kol kas nėra aišku, kaip bus komplektuojamos komandos, bet labai tikiuosi, kad galėsiu būti naudinga ir prisidėti prie olimpinių kelialapių medžioklės“.
