„Į olimpinę rinktinę norėčiau patekti ne tik atsigavusi, bet ir pasiekusi geriausią sportinę formą“, – prisipažino Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkė irkluotoja Milda Valčiukaitė, kuriai prieš tris mėnesius buvo atlikta operacija.
„Pirmojo karantino metu man jau darėsi sunku treniruotis – po kiekvienos treniruotės ant „Concept“ treniruoklio, ilgesnio pasėdėjimo jausdavau skausmą, – pasakojo irkluotoja. – Vasarą, po „Gintarinių irklų“ regatos, pajaučiau dar didesnius skausmus ir irkluoti jau nebegalėjau. Pasidarė sunku vaikščioti, bėgioti. Atrodydavo, kad mano kūnas juda kitaip negu turėtų“.
Taip prasidėjo irkluotojos priverstinis poilsis – gydytojų prognozės nuteikė pozityviai. Buvo manoma, kad skyrus gydymą pakaks vos kelių savaičių, kad M.Valčiukaitė galėtų grįžti į valtį. Tačiau nei po kelių savaičių, nei po mėnesio situacija nepagerėjo.
„Rugsėjo mėnesį pajaučiau, kad darosi vis sunkiau judėti, skausmas progresavo labai greitai, – prisiminė M.Valčiukaitė. – Į MRT tyrimą mane vežė automobilio bagažinėje… Niekaip kitur jau negalėjau įsitaisyti. Po tyrimo paaiškėjo, kad reikia operacijos. Neslėpsiu, dar iki tyrimo buvo dienų, kai skausmas nustelbdavo viską – iššūkiu tapdavo pasirūpinti savo asmenine higiena, apsirengti, pasigaminti valgyti“.
![](https://www.lif.lt/wp-content/uploads/2021/01/MAN_6702.jpg)
Spalio 7 dieną pasaulio čempionei buvo atlikta mikrodiskektomija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos.
Reabilitacija prasidėjo jau tą pačią dieną, kai vakare reikėjo atsistoti ant kojų.
„O jau kitą rytą pasiramstydama į sieną bandžiau eiti per skyrių – norėjau kuo greičiau pradėti judėti, – pagaliau nusišypsojo skausminguose prisiminimuose nardžiusi M.Valčiukaitė. – Jaučiausi labai motyvuota, atrodė, kad imsiu ir kalnus iškart nuversiu. Netgi juokavau, kad chirurgas ne tik išvaržą , bet ir visą negatyvą išoperavo“.
Po poros savaičių M.Valčiukaitė pradėjo reabilitaciją „Santaros“ klinikose. Be to, sportininkė kasdien pradėjo darbuotis su kineziterepeute Rasa Batulevičiūte, kuri iki šiol prižiūri olimpietę.
![](https://www.lif.lt/wp-content/uploads/2021/01/MAN_6376.jpg)
„Esu jai labai dėkinga už skiriamą laiką, energiją ir didžiulį palaikymą, – sakė M.Valčiukaitė. – Kai dauguma netikėjo, kad atsigausiu, ji kasdien man primindavo apie jau padarytą progresą, kiekvieną kartą ji man kaldavo į galvą, kad greitai vėl būsiu stipri“.
Kasdienės treniruotės su R.Batulevičiūte, pasak sportininkės, padėjo greičiau sustiprėti.
„Jau po mėnesio pradėjau plaukioti, minti stacionarų dviratį, o po šešių savaičių – bėgioti ir kelti svorius, – vardijo M.Valčiukaitė. – Po dviejų mėnesių su irkluotojų komanda išvykau į slidinėjimo stovyklą, kurioje išmėginau savo jėga ant irkluotojų „mėgstamiausio“ treniruoklio. Smagu stebėti savo progresą – kiekvieną savaitę jaučiuosi vis stipresnė, rezultatai auga labai sparčiai. Bet žinau, kad „atsigavimas’ – tai neapibrėžta sąvoka. Į Tokijo olimpinę rinktinę norėčiau patekti ne tik atsigavusi, bet ir geriausios sportinės formos“
Paklausta, ko išmokė priverstinė pauzė, M.Valčiukaitė nė kiek neabejojo: „Supratau, kad žmogui nėra nieko geriau už galimybę kiekvieną rytą atsibusti sveikam, galimybę siekti savo tikslų ir rasti pasitenkinimo kasdieniniame darbe“.