Per 2017 m. „LTeam“ apdovanojimus Vilniaus „Siemens“ arenoje ant scenos lipo irkluotojai sesuo ir brolis Adomavičiai: Ieva kartu su valties porininke Milda Valčiukaite buvo pripažintos Metų moterų komanda, o Aurimas su porinės keturvietės įgulos vyrais Rolandu Maščinsku, Dovydu Nemeravičiumi ir Martynu Džiaugiu – Metų vyrų komanda.

Įgulos yrininkas, Lietuvos edukologijos universiteto antrakursis A.Adomavičius sėkmingus 2017-uosius vadina tobulais metais. Laimėtos visos svarbiausios varžybos, kone visi plaukimai ir į namus parvežti aukso medaliai.

„Tokius įspūdingus metus buvo sunku įsivaizduoti. Tikėjausi irkluoti porinę keturvietę, nes prieš tai visus metus ją irklavau. Tik nepagalvojau, kad taip pergalingai visur finišuosime: laimėjome visus pusfinalio ir finalo plaukimus. Bandysime šį triumfą pakartoti ir ateityje, bet kuo labiau artės Tokijo olimpinės žaidynės, tuo bus sunkiau“, – įsitikinęs Aurimas.

Metais jaunesnei Aurimo seseriai Ievai 2017-ieji irgi suteikė daug džiaugsmo: ji vėl sėdo į porinę dvivietę su buvusia valties drauge M.Valčiukaite (su ja 2011 ir 2012 m. tapo pasaulio jaunimo, o 2011-aisiais – Europos jaunimo čempionėmis) ir pasaulio čempionate liko per žingsnį nuo bronzos medalių.

„Iš pradžių tik svajojome apie finalą, nes su Milda iki šio čempionato kartu treniravomės vos tris mėnesius. Kai į jį prasibrovėm, džiūgavome taip, lyg būtume laimėjusios medalį. Užėmusios ketvirtą vietą šiek tiek nusiminėme, nes vos poros sekundžių pritrūko iki apdovanojimų“, – prisipažįsta Ieva.

Irkluodama treniruoklius ji pernai pagerino du pasaulio žiemos rekordus: 6 km distanciją įveikė per 20 min. 49,6 sek., o 21 km 97 m – per 1 val. 19 min. 10,8 sek. Bet šių pasaulio rekordų Ieva nesureikšmina: „Mano pagrindinis tikslas – greitai irkluoti vandenyje. Treniruokliai padeda stiprėti fiziškai, o testų rodikliai parodo, ar dirbame teisinga linkme.“

Irkluotojų tėvai Gražina ir Algirdas Adomavičiai, gali didžiuotis savo vaikais. Nors nė vienas tėvų nesportavo, bet gerai žino, kas yra pergalės džiaugsmas ir kaip sunkiai iškovojami medaliai. Kaip, beje, ir vyriausias jų sūnus 36-erių Ernestas.

Įspūdingus 2017-uosius Aurimas su auksine komanda ir kitais irkluotojais nutarė palydėti kartu ir sutikti 2018-uosius. Visi susirinko ką tik baigtuose statyti naujuose Aurimo namuose Kauno r. Šilelio kaime, netoli Raudondvario, kur gimė ir augo. Šalia gyvena ir tėvai.

„Dar tik pradedame kurtis, nesame nusipirkę baldų. Kambariai tušti, erdvės daug, bet naujametinis vakarėlis mums su drauge Simona buvo savotiškos naujų namų įkurtuvės“, – džiaugiasi Aurimas. Pasaulio ir Europos čempionas su ieties metike Simona Dobilaite draugauja penktus metus.

Aurimui ir Ievai šventės buvo trumpos. Abu Kaune treniravosi „VS Fitness“ sporto klube, kuris įsikūręs prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, o nuo sausio 7-osios visam mėnesiui išvyko treniruotis į Italiją ir namo grįš tik vasario pradžioje. Ten jie slidinėja, stiprėja fiziškai. Prieš išvykdama Ieva prasitarė, kad jai visada būna sunkios slidinėjimo pratybos, bet didelė atgaiva gamta, kurią ji dievina, ir sniegas.

Aurimas irgi nėra didelis slidinėjimo entuziastas, jam slidinėjimas, kaip ir bėgimas, –  pats sunkiausias sportas. Maloniausia – irkluoti vandenyje ir ant treniruoklių. „Bet kuo sunkiau, tuo geriau, tuo labiau tobulėji“, – tuo ne kartą įsitikino Aurimas.

Krepšinį iškeitė į irklavimą 

Brolis ir sesuo Adomavičiai iš kitų irkluotojų išsiskiria ūgiu: Aurimas yra 2 m 4 cm, o Ieva – 1 m 94 cm. Pasak Ievos, didelis ūgis – irkluotojo pranašumas, tik reikia mokėti jį išnaudoti. Nors yra nemažai pajėgių irkluotojų, nepasižyminčių dideliu ūgiu.

Vaikystėje Aurimas, nors buvo visa galva žemesnis už savo sesę, norėjo būti krepšininkas. Dvejus metus treniravosi mokykloje ir porą mėnesių lankė Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą. Bet krepšininku netapo, nes gavo traumą ir metė.

Prie to, kad Aurimas tapo irkluotoju, daugiausia prisidėjo Ieva. „Lygiai prieš dešimt metų buvau besirengianti lankyti tinklinio treniruotes, bet treneris Antanas Lavickas prikalbino ateiti į irklavimą. Grįžusi iš mokyklos tada trylikamečiui Aurimui pasiūliau eiti kartu, kad būtų linksmiau. Dar pasikviečiau savo klasės draugę. Taip trise ir nuėjome“, – gerai prisimena Ieva.

Nors Aurimas buvo žemokas, treneris A.Lavickas atkreipė dėmesį į didelę jo pėdą ir išpranašavo, kad vaikinas turėtų ištįsti iki dviejų metrų. „Jeigu koja didelė, tai ir ūgis bus didelis“, – neabejojo treneris, kurio pranašystė išsipildė.

Su krepšiniu Aurimui nebuvo gaila skirtis. „Labai toli reikėjo važinėti į treniruotes. Ir kamuolys sunkiai krito į krepšį. O nuėjus į irklavimą užkabino geri draugai. Negalvojau apie dideles meistriškumo aukštumas, bet kasmet vis didėjo motyvacija, pradėjau tobulėti“, – pasakoja Aurimas.

Pasaulio ir Europos čempionas puikiai prisimena vienas pirmųjų irklavimo pratybų. Treneris į pavienę keturvietę valtį susodindavo du berniukus ir dvi mergaites. „Du irklavo, o du laikė balansą, kad neiškristume. Valtį kartu su mumis irklavo ir Ieva“, – šypsosi Aurimas.

Jau antraisiais treniruočių metais Aurimas per varžybas irklavo pavienę keturvietę. Po to trejus metus – vienvietę ir Lietuvoje tarp jaunių buvo greičiausias.

Patirties sėmėsi Amerikoje 

I.Adomavičiūtė nesako, kad gimė po laiminga žvaigžde. Jaunajai sportininkei buvo nelengvi pirmieji metai, irkluotojai reikėjo išmokti išnaudoti savo ūgį. Pergalių teko laukti dvejus metus. Po trejų metų Ieva išsiskyrė su treneriu A.Lavicku ir pradėjo dirbti su Vytautu Valiausku, su kuriuo puikiai sutarė.

„Toje nedidelėje grupelėje buvo tik vaikinai ir aš vienintelė mergina. Man tai patiko“, – neslepia Ieva. Maždaug po poros metų treniruotis pas V.Valiauską perėjo ir Aurimas.

„Norėjau labiau tobulėti, todėl ir pakeičiau trenerį. Sprendimą priėmiau po pasaulio jaunių čempionato, kuriame užėmiau 18 vietą. Šis rezultatas manęs netenkino. Buvau patenkintas tik savo rezultatais Lietuvoje“, – paaiškina Aurimas.

Kai I.Adomavičiūtė su M.Valčiukaite laimėjo pasaulio ir Europos jaunimo čempionatus, sulaukė nemažai siūlymų keltis už Atlanto. Pati pirmoji žinutė per feisbuką atėjo 2011-aisiais. JAV irklavimo trenerė Jane LaRiviere skambindavo po pora kartų per savaitę, vėliau atvyko stebėti 2011 m. pasaulio jaunių čempionato Londone, kur Ieva tapo čempione. Tada tarp jųdviejų ir įvyko pokalbis.

2013-aisiais Ieva ryžosi vykti į Ameriką ir Vašingtono valstijos valstybiniame universitete studijuoti verslumo vadybą. Po šio sprendimo teko išsiskirti su savo porininke.

Amerikoje iš pagrindų pasikeitė Ievos treniruočių programa ir dienos režimas. Reikėdavo keltis netgi prieš penkias, o į namus grįžti tik 9–10 val. vakaro. Amerikoje teko irkluoti aštuonvietę. Buvo sunku prisitaikyti prie aštuonių skirtingo charakterio irkluotojų.

„Dvejus metus per Amerikos universitetų varžybas užėmėme 14 vietą, aukščiausia vieta – septinta tarp 82 JAV universitetų. Gavau daug įvairiausių asmeninių apdovanojimų. Labai puikiai sutariau su universiteto vyr. trenerės J.LaRiviere asistentu Joshua Adamu, netgi geriau nei su pačia trenere. Jis man buvo lyg tėvas, su juo iki šių dienų susirašinėju“, – pasakoja Ieva.

Studijuodama mergina gavo sportininko stipendiją (1300 JAV dolerių). Iš jos gyveno, mokėjo už butą ir visas buitines paslaugas. Pagalbos ranką jai visada buvo pasirengę ištiesti tėvai, tačiau mergina stengėsi būti savarankiška.

Ieva Lietuvoje buvo įpratusi treniruotis su keliais vaikinais, o JAV – su 40–60 merginų: ir senbuvių, ir naujokių. „Nežinojau, kas yra komandinis darbas. Bet ne visos treniruočių draugės siekė didelio meistriškumo ir tai manęs netenkino. Buvo tokių, kurios norėjo tik patekti į komandą. Amerikoje įgijau geros patirties ir tikrai nesigailiu, kad išvykau už Atlanto. Pamačiau naują šalį, daug ko išmokau“, – įgytą patirtį vertina Ieva.

Jos brolis Aurimas nenorėjo vykti į Ameriką. Lietuvoje buvo susibūrusi pajėgi vyrų irkluotojų komanda, porinę dvivietę gerai sekėsi irkluoti su Dominyku Jančioniu, su kuriuo 2013-aisiais per pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionatą iškovojo auksą.

Dvivietę iškeitė į vienvietę 

Studijuodama JAV I.Adomavičiūtė vasarą grįždavo į Lietuvą ir čia treniruodavosi, atstovaudavo šalies rinktinei. Tik jai tekdavo irkluoti vienvietę valtį, nes jos porininkė M.Valčiukaitė sėdo į dvivietę su Donata Vištartaite. Tačiau Ieva greitai priprato prie naujų iššūkių: 2015 ir 2016 m. tapo pasaulio jaunimo iki 23 m. čempione.

Kai Ievos rankose atsidūrė universiteto baigimo diplomas, teko spręsti dilemą, ką daryti toliau. Apsisprendė taip: jeigu neirkluos, toliau gyvens Amerikoje ir užsiims verslu, o jei irkluos – grįš į Lietuvą. „Buvo didžiulis noras toliau irkluoti, išnaudoti visas galimybes. Nepaprastai džiaugiuosi, kad viltingas buvo 2017-ųjų sezonas, dingo nerimas dėl ateities“, – prisipažįsta mergina.

Ji yra universali irkluotoja: irklavo vienvietę, dvivietę, aštuonvietę, o dabar vėl sėdo į dvivietę. Per varžybas jai labiausiai patinka irkluoti porinę dvivietę, o per ilgas treniruotes – vienvietę. Kaune ji treniruojasi pagal Lietuvos rinktinės trenerio Mykolo Masilionio sudarytą programą. Ieva dar nė karto nedalyvavo olimpinėse žaidynėse, todėl pats didžiausias jos siekis – iškovoti kelialapį į Tokiją.

Yrininkas – valties galva

Aurimas trečius metus irkluoja porinę keturvietę, yra jos yrininkas. Pasaulio ir Europos čempionas negali pasakyti, ar tai jo valtis. Mat gali gerai irkluoti ne tik porinę keturvietę, bet ir porinę dvivietę arba vienvietę.

Legendinis irkluotojas, dabar jau šviesaus atminimo Zigmas Jukna tvirtino, kad geras yrininkas – tai pusė komandos. O ką apie yrininko paskirtį valtyje mano Aurimas? „Yrininkas turi būti kaip treneris, tai valties galva. Jam tenka didelė atsakomybė, jis komandai turi diktuoti gerą ritmą. Bet mes stengiamės neišskirti nei yrininko, nei daugiau pasiekusio sportininko. Esame visi lygūs, nesužvaigždėję“, – sako Aurimas.

Iš tos komandos, kuri iškovojo kelialapius į Rio de Žaneirą, liko tik Aurimas su Martynu Džiaugiu. Konkurencija didelė. Pasak Aurimo, reikia labai daug dirbti žiemą, kad įgytum draugų pasitikėjimą, nes valtyje gali būti pakeistas. „Kol traumų nėra, esu porinės keturvietės komandoje. Traumos mane kol kas aplenkia“, – džiaugiasi pasaulio ir Europos čempionas.

Mūsų šalies porinės keturvietės debiutas per Rio olimpines žaidynes buvo paženklintas devinta vieta, tačiau įgulos yrininkas liko nepatenkintas tokiu pasirodymu, nes jėgas po daugelio atrankų bandė dešimt komandų ir tik vieną iš jų pavyko aplenkti.

„Buvome nusivylę, skaudžiai išgyvenome, turėjome patekti į finalą. Iki olimpinių žaidynių daugelį komandų mums pavyko aplenkti, bet Rio kažko pritrūkom, varžovai irklavo greičiau“, – apgailestauja Aurimas, kurį Kaune treniruoja Valdas Vilkelis, o Lietuvos rinktinėje – M.Masilionis.

Pasaulio ir Europos čempionas per savo sportinę karjerą turėjo gal penkis trenerius. „Visus reikia išbandyti, susikrauti kuo daugiau naujų žinių“, – šypteli Aurimas.

Silpnybė – maistas 

Aurimas prasitaria, kad viena jo silpnybių – maistas. Ir ypač lietuviški patiekalai. Maistą jam gamina draugė arba mama.

Ieva – didelė smaližė, bet štai tortų nemėgsta. Labiausiai patinka šokoladas, sausainiai, o be mėsiškų patiekalų galėtų gyventi, tik pasiilgtų vištienos. Pats skaniausias patiekalas – sušiai.

„Kadangi maistui esu išranki, jį kartais pačiai tenka gaminti. Kai būnu treniruočių stovyklose Trakuose, maistą dažniausia gaminuosi pati“, – sako Ieva.

Jai patinka viskas, kas nauja ir dar neišbandyta. Ypač patinka keliauti. „Pasaulis didelis, dar daug kur nebuvau. Įprastos šalys truputį jau atsibodo, todėl norėčiau aplankyti Tailandą, Australiją, Naująją Zelandiją“, – neslepia Ieva.

Gyvendama Amerikoje Ieva susirado daug draugų, su kai kuriais palaiko ryšį iki šiol. Kai su kitais mūsų šalies rinktinės kandidatais lankėsi Japonijoje, draugų ratas prasiplėtė ne tik irkluotojais, bet ir kitų sporto šakų atstovais.

*  *  *

Laimėjimai

2011 m. Europos ir pasaulio jaunimo čempionė (porinė dvivietė)

2012 m. pasaulio jaunimo čempionė (porinė dvivietė)

2015 ir 2016 m. pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionė (vienvietė)

2017 m. pasaulio čempionate užimta ketvirta vieta (porinė dvivietė)

2017 m. irkluodama treniruokliais „Concept 2“ pagerino pasaulio žiemos rekordus: 6 km – 21 min. 0,1 sek. (JAV), 21 km 97 m – 1 val. 19 min. 10,8 sek. (Rygoje).

2013 m. pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionas (porinė dvivietė)

2014 m. pasaulio jaunimo iki 23 m. vicečempionas (porinė dvivietė)

2016 m. Europos vicečempionas (porinė keturvietė)

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užimta 9 vieta (porinė keturvietė)

2017 m. pasaulio ir Europos čempionas (porinė keturvietė)